fbpx

Streso poveikis sveikatai ir kaip jį suvaldyti?

Prieš pandemiją stresą iškraudavome intensyviuose fiziniuose užsiėmimuose, kelionėse, apsipirkimų metu, atsipalaiduodavome grožio salonuose, draugų kompanijoje, lankydami artimuosius. Kaip vidinę įtampą malšinti dirbant namuose, kai turime prisitaikyti prie ribojimų? Koks streso poveikis sveikatai ir kokie 5 paprasti patarimai gali padėti jį suvaldyti?

Socialinis atsiribojimas yra būtinas norint sumažinti COVID-19 plitimą, tačiau tai gali priversti mus jaustis izoliuotais ir vienišais, padidinti stresą bei nerimą. Stresas gali sukelti baimės, pykčio, liūdesio, nerimo, nusivylimo jausmus. Kai kuriems žmonėms sunkiau susikaupti, blogėja apetitas, kankina nemiga, kūno skausmai, skrandžio sutrikimai, odos bėrimai.

Pasak psichiatro, Alma Master lektoriaus Eugenijaus Laurinaičio, neiškrauto streso poveikis sveikatai yra milžiniškas. ,,Anksčiau vyrai skaldydavo malkas, moterys skalbdavo. Kas vyksta dabar? Malkų nebereikia, skalbti taip pat. Sėdime prie televizoriaus ir stresuojame. Neiškrauname streso metu organizme sukurtos mobilizacijos ir tai veikia mūsų emocinę bei fizinę sveikatą”, –pabrėžė Alma Master mokymų metu E. Laurinaitis.

Įrodyta, kad reguliarus fizinis krūvis mažina streso lygį. O kas atsitinka su neiškrautu stresu? ,,Pirmiausiai – širdies problemos, pakilęs kraujospūdis, silpnėja imuninė sistema, dažniau kamuoja peršalimo ligos, odos ligos. Deja, insultas taip pat streso sukelta liga, Lietuvos statistika rodo, kad jei anksčiau insultas buvo 60-ties, 70-ties žmonių liga, dabar šia liga sergančiųjų amžius jaunėja ir vidutinis amžius yra apie 40”, – komentavo E. Laurinaitis. Stresas, žinoma, skatina ir didesnį alkoholio vartojimą, socialines problemas, lytinio potraukio sumažėjimą, suprastėjusius darbo rezultatus.

 

5 patarimai, kurie padės suvaldyti stresą

 

Fizinis aktyvumas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę. Tai yra vos 15 minučių per dieną, o daro didelę įtaką mūsų emocinei bei fizinei sveikatai. Mankšta, trumpi fizinės veiklos užsiėmimai su vaikais, pasivaikščiojimas, meditacija, kvėpavimo pratimai.

 

Nustatykite naujienų apie COVID-19 ribas

Pernelyg dažnai tikrinant naujienas galite jausti įtampą, o tai emociškai sekina. Pabandykite sąmoningai atsiriboti nuo naujienų srauto. Domėkitės ir įtraukite daugiau teigiamo turinio, gerinančio nuotaiką ir savijautą.

 

Daugiau laiko praleiskite gamtoje

Grynas oras teigiamai veikia psichinę sveikatą. Kasdien 20 minučių praleisdami gamtoje galite sumažinti streso hormono lygį. Apsvarstykite galimybę pasivaikščioti parke po darbo. Gamtoje praleistas laikas taip pat prisideda prie jūsų fizinės savijautos, gali padėti sumažinti kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, sumažinti raumenų įtampą ir streso hormonus. Imkime skandinavų pavyzdį su savo kultūrine „gyvenimo po atviru dangumi“ tradicija: nepaisant šaltos temperatūros, jie prisitaiko prie oro sąlygų ir kasdien pasivaikšto gryname ore, nes supranta, kad tai teigiamai veikia psichinę sveikatą.

 

Būkite empatiškas komandos narys

Savo darbe, ypač jei esate vadovas, aiškiai nurodykite savo lūkesčius. Skatinkite ir modeliuokite lankstumą, atkreipkite dėmesį į komandos narių poreikius. Ekspertai teigia, kad palaikomoji komunikacija komandoje yra labai svarbi, ypač pandemijos aplinkybėmis. Iš anksto aptarkite ir susitarkite dėl veiklos rezultatų ir tikslų. Aiškiai apibūdinkite darbo grafikus. Palaikykite vieni kitus, ypač priimant atsakingus sprendimus bei siekiant sustiprinti atsparumą ir padėti žmonėms susidoroti su pandemijos, streso keliamais iššūkiais.

 

Išlaikykite pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo

Artimiausioje ateityje mes toliau dirbsime nuotoliniu būdu. Kai kuriems žmonėms darbas namuose yra naudingas ir išlieka produktyvus, kitiems yra sudėtinga susidoroti su naujais iššūkiais ir vidinė motyvacija sumažėja. Ilgesnės darbo valandos, izoliacija nuo kolegų, virtualios komunikacijos problemos ir technologiniai iššūkiai gali išprovokuoti ilgalaikį stresą. Infekcijos baimė, susirūpinimas dėl darbo saugumo ar nuolatinių pajamų prisideda prie blogos psichinės sveikatos.

Įsitikinkite, kad nustatėte aiškias ribas tarp darbo ir privataus gyvenimo. Gali būti sunku pajusti, kada baigėsi darbo riba, kai jūsų asmeninė erdvė – namai tapo ir jūsų biuru. Todėl nustatykite fiksuotas darbo valandas, o po jų skirkite laiko sau, pasivaikščiojimui, mėgstamam pomėgiui bei artimiesiems, asmeniniam tobulėjimui. Tai bus naudinga tiek jūsų produktyvumui, tiek asmeninei savirealizacijai.

 

Kaip suvaldyti stresą ir nerimą pataria Alma Master lektoriai?

Kviečiame sužinoti daugiau:

Raimundas Alekna – Kaip valdyti stresą ir nerimą?

Eugenijus Laurinaitis – Stresas: kaip jį suvaldyti?